Dar 2007-ųjų rudenį, režisierius Gytis Lukšas džiaugėsi, jog „pagaliau nufilmuotos pagrindinės juostos „Duburys“ scenos“ ir drąsiai kalbėjo apie būsimo filmo vizijas: „bus dramatiškas, emociškai spalvingas ir aktualus įvairaus amžiaus žiūrovui“.
Pirmą kartą Simoną pamačiau prieš aštuonerius metus, bėgiojančią mokyklos koridoriais. Nors tebuvo septintokė, man ji atrodė gražiausia mergaitė, kokią tik galima įsivaizduoti.
Tikriausiai visi suaugusieji pritars, jog bent kelioms akimirkoms norėtų grįžti į vaikystę: kai gali gyventi savo fantazijų pasaulyje, kurti neįtikėtinas istorijas, įsivaizduoti, jog sugebi skraidyti, neturėdamas sparnų ar užmigti ant pūkinio debesies.
