Jau kurį laiką galima pastebėti, kaip skubantys praeiviai stabteli prie Kauno centre esančio pastato, kurio languose eksponuojami menininkų darbai, mat nuo seno studentams pažįstamas VDU mažosios salės adresas S. Daukanto g. 28 šią žiemą įgijo naują amplua, pavadinimu „Menų centras“.

Nors oficialus centro atidarymas įvyks vasarį, naujose erdvėse dar gruodį pradėti organizuoti renginiai, diskusijos, parodos, norintieji kviečiami užsukti paskaityti knygų ir susipažinti su naujausiai kultūros bei meno leidiniais, išgerti kavos puodelį. Apie savo veiklą, vizijas ir ateities planus kalbiname „Menų centro“ iniciatorius – Gintarę Žitkevičiūtęir Aleksandrą Pasevin.

Kaip „Menų centras“ atsirado naujuose „namuose“?

Idėja išnaudoti erdvę, kurioje dabar kuriamės, atsirado „Kauno Bienalės“ metu. Mums tiesiog buvo pasiūlyta plėsti savo veiklą (iki tol veikėme VDU menų galerijoje „101“) ir persikelti į erdvesnes patalpas bei  kūrybiškai jas panaudoti. Tą mes ir darome. Galima sakyti, jog išbaigtos idėjos nėra – kaip ir mūsų tinklaraštis www.menoduobe.com atsiskleidžia save pamažu vis kisdamas ir tobulėdamas, taip bus ir su „Menų centru“. Daug kas priklausys nuo bendraminčių idėjų, patarimų. Nuolat laukiame skirtingų sričių menininkų, norinčių pristatyti kūrybą, surengti koncertą, teatro vakarą, diskusiją, paskaitą ar dar ką nors.

Kaunas – vienas didžiausių šalies miestų, tačiau vyraujančio „sostinės sindromo“ dėka, jo kultūrinis ir meninis gyvenimas neretai lieka „paraštėse“. Gal „Menų centras“ žada tapti „kelrode žvaigžde“ Kaune, kalbant apie šiuolaikinio meno populiarinimą?

Na taip pompastiškai nesiruošiame savęs vadinti, tačiau seniai norėjome prisidėti prie Kauno ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Tai, kad šiame mieste nieko panašaus iki šiol nebuvo iš tiesų stebino ir piktino vienu metu. Mūsų tikslas – „sugerti“ viską, ką siūlo Kaunas ir kiti miestai kultūros bei meno temomis ir pateikti tai tiek jaunam, tiek vyresniam, nevaržomam išankstinių nusistatymų, žmogui. Stengsimės kuo dažniau kviesti menininkus, meno kritikus pokalbiams ir pažindinsim su jų nuveiktais darbais. Sieksime bendradarbiauti su kūrėjais iš kitų miestų, dalyvausime tarptautiniuose projektuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų yra susijęs su edukacija: būsime vienintelė vieta Kaune, kur kiekvieną mėnesį galima rasti visus naujus meno leidinius lietuvių kalba, o už surinktas aukas, vaišinant karštais gėrimais, skaityklą nuolatos pildysime įdomiais užsienio leidiniais ir knygomis apie meną.

Pagal kokius kriterijus atrinkote pirmosios būsimojo „Menų centro“ parodos „Meno kūrinys lietuvių pasakų motyvais“ darbus? Kodėl pasirinkta būtent novatoriškų interpretacijų pagal Lietuvių pasakas tematika?

Projektą sumanė ir įvykdė VDA Grafikos katedros lektorė Marija Marcelionytė. Tiesiog mums labai pasisekė, jog likimas pačiu laiku suvedė su Marija. Siekėme, jog pirmoji paroda būtų įdomi ir mažiau menu besidominčiam žmogui, ir labiau nusimanančiam, todėl pastaroji yra spalvinga, apjungianti daugiau nei 50 menininkų kūrybą. Rasti kažką artimo ir įdomaus čia galėjo kiekvienas. Būtent to ir siekėme.

Kokios reakcijos sulaukėte po pirmosios parodos?

Atsiliepimų būtą įvairių, kaip ir visada, tačiau esame laimingi ir patenkinti. Dauguma žmonių negailėjo komplimentų ir palaikymo. Tiesa, iškart atsirado dvi nematomos žmonių „stovyklos“: vieniems netradicinė parodų erdvė sukėlė lengvą šoką, kitiems, priešingai, be galo patiko. Kaip bebūtų, tenka pripažinti, jog atvira galerija labiau traukia praeivio akį, nei tarp keturių baltų sienų „įkalinti“ meno kūriniai. Kai kurie menininkai čia užsukę tuoj pat išlaisvina vaizduotę ir su entuziazmu siūlo eksponuoti darbus. Labai džiaugiamės ir tuo, jog kūryba tapo prieinama tiesiog pro šalį keliaujantiems žmonėms: kadangi pastato fasadas stiklinis, parodos dalį, matomą iš lauko pusės sustoja apžiūrėti patys įvairiausi praeiviai. Mums tai labai svarbu, kadangi šiuo metu Lietuvoje itin jaučiama tendencija, jog paprastas, specialaus išsilavinimo neturintis pilietis, nesidomi menu ir retai lankosi parodose.

Vienu pirmųjų žingsnių, prieš įsikuriant „Menų centrui“, tapo akcija, kurios metu kvietėte padovanoti baldų, reikalingų naujoms erdvėms, prisidėti norinčiuosius. Ar sulaukėte pakankamai dėmesio?

Akcijos rezultatus buvo galima pastebėti pirmosios parodos atidaryme. Iš tiesų nesitikėjome tokio žmonių geranoriškumo. Per porą dienų išvažinėjome visą Kauną ir jo apylinkes. Vieni siūlė stalą, kiti kėdes, dar kiti paaukojo visą senų baldų kolekciją. Džiaugiamės kiekvienu gautu daiktu, nes tai puiki proga jį prikelti naujam gyvenimui, tuo pačiu paįvairinant „Menų centro“ aplinką. Ši akcija neturi galinės datos, nuolat laukiame naujų, senų, žmonėms nebereikalingų, baldų.

Šiuo metu centre organizuojate įžangines parodas, čia buvo galima pasitikti Šv. Kalėdas ir sutikti Naujuosius metus, lankytojai užsuka pavartyti/paskaityti knygų, žurnalų, išgerti kavos. Ko trūksta, kad būtų paskelbtas oficialus „Menų centro“ atidarymas?

Mūsų atveju oficialus atidarymas nereikš, jog viskas bus paruošta taip kaip įsivaizduojame ir iki galo. „Menų centras“ – gyva, besikeičianti erdvė, kurią kuria patys lankytojai, bendraminčiai. Labai vertiname bendruomenę – jos kūrimas buvo ir yra nuolatinis visų mūsų projektų tikslas. Vien tai, jog kas nors atėjęs pas mus atras savo seną vaikystės krėslą, ar kėdę suartina žmones. Norime, kad čia atėję lankytojai jaustų namų jaukumą ir bendrumą. To pasiekti neįmanoma taip greitai kaip norėtumėme, todėl viskas bręs po truputį, kol kiekvienas neš iš namų po dalelę savo jaukumo. Šiuo metu, atidarymo belaukiant,  bandome pripratinti miestiečius prie naujos erdvės, eksperimentuojame su darbo laiku, klausiame žmonių nuomonių, darome išvadas, rengiame bandomąsias diskusijas, kino peržiūras. Atidarymo metu norime pateikti nestandartinę šventę kultūringiems ir menu besidomintiems žmonėms, kurie dar nedrįsta pas mus užeiti arba nežino, kad mes egzistuojame. Iš tiesų jau sulaukiame nuolatinių lankytojų, kuriems atidarymas tebus vienas iš daugelio „Menų centro“ renginių. Atidarymo metu paskelbsime tikslų darbo grafiką ir artimiausius planus. Tada prasidės ir intensyvios informacijos sklaidos etapas, mat iki šiol informacija buvo pateikiama www.menoduobe.com tinklaraštyje, todėl ne visi žino, jog esame. Atidarymas planuojamas vasario 13-ąją (laikas dar tikslinamas).


Kokie žmonės dabar sudaro lankytojų daugumą? Kaip įsivaizduojate idealųjį „Meno centro“ lankytoją?

Dieną čia užsuka smalsus jaunimas, vakare – iš darbo grįžę vyresni miestiečiai. Karts nuo karto sulaukiame ir turistų, kurie beje labai stipriai palaiko mūsų idėją ir negaili komplimentų.
Idealus „Menų centro“ lankytojas – plačių pažiūrų žmogus, be išankstinių nusistatymų. Be abejo, tai žingeidi asmenybė, žinanti, jog čia galės lankytis nuolat atnaujinamoje skaitykloje, pristatančioje „šviežiausius“ Lietuvos ir užsienio kultūros, meno leidinius. Su kiekvienu atėjusiu stengiamės pabendrauti asmeniškai, todėl kviečiame ir mėgstančius padiskutuoti, ir pasidalinti patirtimi. Kūrybiškos asmenybės visada laukiamos su savo idėjomis ir darbais, menininkai gali siūlyti savo parodas, performansus ir viską ką tik sugalvoja. Nuo to ši erdvė tik tobulės.

Pagrindiniai „Menų centro“ iniciatoriai esate Jūs dviese. Ar įmanoma suspėti derinti šią veiklą, tinklaraščio www.menoduobe.com populiarinimą ir studijas?

Be abejo sunku, bet klausimas neturi reikšmės jeigu be viso to tai dar ir malonu. Būtent malonumas, kylantis iš to ką darėme jau porą metų be perstojo ir dabar mus skatina nenuleisti rankų ir galvoti apie naujus sumanymus, kurių mums tikrai netrūksta. Šiuo metu „Menų centre“ nuolatos „sukamės“ trise – be mūsų čia galite rasti ir atsidavusią padėjėją Aidą. Taip pat prisideda ir kiti žmonės, užsikrėtę mūsų idėja. Ateityje tikimės suburti išvien dirbančių savanorių grupę, kuri padėtų gyvuoti „Menų centrui“ ir apskritai visam Kauno bei kitų miestų kultūriniam gyvenimui.

Tekstas: Erika

Pirmoji fotografija: Uroboras

Fotografijos:  Emilija Briedytė

Šaltinis: Kultūrpolis